2009.12.13 - Šaltas ir snieguotas sekmadienio rytas. Žemė negausiai padengta sniegu, jokio vėjo, tylu tylu. Ryte susirinko 13 medžiotojų, 3 varovai su 3 vakarų sibiro laikomis. Visi džiaugėsi pirmu sniegu ir dar neprasidėjusią medžioklę vadino "karališka". Toks sniegas - puiki galimybė pamatyti pėdsakus, taigi ir spręsti apie gyvūnų judėjimą.
Ryte pavyko pastebėti nemažą šernų bandą, kurioje buvo vienas nepadoriai didelis šernas. Patyrę medžiotojai jį akimis "pasvėrė" ir nusprendė, kad jis turėtų sverti kokius 300 kg., o jo iltys galėtų būti puikus trofėjus. Šerno pėdų atspaudai sniege buvo tokie dideli, kad jų nepavyko uždengti su plaštkaka...Na, bet šernas pasirodė beesąs net tik didelis, bet ir nežioplas. Nieko, tegul dar pavaiktšo, tegul dar iltis paaugina.
Akiai mieli vaizdeliai iš ikipietinių varymų.
Tolumoje matosi "linijos kaimynas"...
Atėjo pietų metas. Kolektyvas juokavo, kad visos medžioklės prasideda po pietų ir jie buvo teisūs...
Dar keli nevaisingi varymai ir...viename iš paskutiniųjų varymų pasirodė šėrnai. Persigrupavome ir paskutininis varymas baigėsi 3 šernų nukovimu. Visi buvo labai patenkinti.
Iš beržynėlio esančio dešinėje pajudėjo šernai...
Mieli vakarėjančios gamto vaizdeliai.
Mūsų pėdsekiukui vyrai įpylė šerno kraujo, kad atėjus laikui galėtume ruošti kraujo pėdsakus, paruošė kailių, kad galėtume Barbytę mokyti reikiamai reaguoti į šerną. Smagi buvo medžioklė.