Nutarėme šiandien pradžiuginti šuniukus, - suteikti jiems galimybę pasiuostinėti...Kad linksmybės taptų realybe, mums prireikė tokio inventoriaus: batų-kanopų, šerno kraujo, šerno kailio, gero oro ir palankaus vėjelio.
O ką? Tikra "velnio nuotaka"...
...prasidėjo trepsėjimas ir lašėjimas.
Kad šuniukams būtų kiek sudėtingiau, pėdsakas pasisuko, kirto užlietą pievą...Nusiimu kanopas ir eisiu atsivesti "seklio-morkos".
Žolėje palikau gabalą šerno kailio (šviežutėlis, šaldiklyje žiemojęs)...
Na ir pirmasis pėdsekys....
Vėjelis, pučiantis šuniui į nosį, neleido pamesti pėdsako. Išsibridę šlapynėje, - atradome kailį.
Savo jėgas išbandė ir panaudotu pėdsaku pabandė eiti bigliukė.
Kas sugalvojo tokio ilgio pavadžius?
Ėjome, uodėme daugiausia viršutine uosle, atsigėrėme ir radome...
Turime tokią vieną "kovinę levretę". Juokais nutariau jai parodyti mūsų pėdsaką ir...
Levretukė radusi kraują ir pėdsakus prisiplojo ant žemės ir ilgai uostė...o paskui pajudėjo. Ėjo ėjo, ėjo ėjo...Net šalto vandens nepabūgo ir rado kailį.
Tai kurį šunį reikės vestis pašautų šernų ieškoti?